Kaip pagaminti sveikus, vaikams pritaikytus patiekalus išrankiems valgytojams?

Visus išrankius valgytojus vienijantis bruožas - ilgas nemėgstamų ir nevartojamų maisto produktų sąrašas, išbrauktas iš raciono. Nors daugeliui žmonių išrankus valgymas asocijuojasi su mažamečiais, tai taip pat būdinga kai kuriems suaugusiems. Įnoringas valgymas dažnai yra įprasta vaikystės dalis. Nepaisant to, tai kelia susirūpinimą bei nuolatinius iššūkius tėvams, matantiems, kaip maistingi patiekalai diena po dienos lieka nepaliesti. Tuo tarpu išrankūs maistui suaugusieji taip pat neišvengia problemų. Jie jaučia nerimą bei spaudimą iš aplinkos valgyti tą patį maistą, kaip ir kolegos ar draugai. Blogiausia yra tai, kad tam tikrų produktų atsisakymas neužtikrina pilnavertės mitybos bei įvairių, organizmui reikalingų, maistinių medžiagų. Taigi, sužinokite, kaip išrankūs valgytojai gali mėgautis sveikais valgiais.

1. Kas yra išrankus valgymas?

Kas yra išrankus valgymas?
Kas yra išrankus valgymas?

Išrankus valgymas reiškia atsisakymą valgyti tiek naują, tiek jau pažįstamą maistą. Paprastai tai siejama su konkrečiais maisto produktais. Įnoringas valgytojas neretai pirmenybę teikia tam tikro skonio, išvaizdos ar kvapo valgiams, pavyzdžiui, lengvai kramtomam ar traškiam maistui. Tačiau labai dažnai atsisako žalio, kreminės tekstūros ar stipraus aromato patiekalų.

Specialistų atliekami tyrimai nuolat bando išsiaiškinti nevalgių vaikų ir žmonių priežastis bei pasekmes. Mažamečiams gali atsirasti specifinių pomėgių bei susidaryti ilgas nemėgstamų produktų sąrašas, jei šie turi tam tikrų sutrikimų, susijusių su jusliniu apdorojimu. Tyrimai taip pat konstatuoja, jog išrankus valgymas yra tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių pasekmė. Pavyzdžiui, vidiniams veiksniams galima priskirti vaiko asmenybę, temperamentą ar ligos istoriją. Išoriniais veiksniais, pasak specialistų, gali tapti apdovanojimai už suvalgytą patiekalą, autoritarinio auklėjimo stilius bei spaudimas valgyti tuomet, kai nenori. Ir nors daugelis tėvų skatina atžalas valgyti vedami gerų paskatų, visgi, akivaizdu, versti valgyti tuomet, kai apetito nėra, nenaudinga.

Žinoma, pats didžiausias išrankaus valgymo trūkumas yra tas, kad susiformavę mitybos įpročiai stipriai stokoja pusiausvyros bei įvairiapusiškumo. Palyginus su pilnavertį mitybos racioną turinčiais asmenimis, tyrimai rodo, jog išrankūs valgytojai vartoja mažiau žuvies, mėsos, vaisių ir daržovių. Taigi, tokie žmonės įsisavina mažiau organizmui itin reikalingų vitaminų bei mineralų, kaip geležis ir cinkas. Maistinių medžiagų trūkumas sukelia pavojų augimo bei vystymosi sutrikimams.

2. Įnoringo valgymo įveikimas vaikystėje

Įnoringo valgymo įveikimas vaikystėje
Įnoringo valgymo įveikimas vaikystėje

Yra keletas veiksmingų būdų, kaip paskatinti vaikus išbandyti naujus maisto produktus saugiai, be spaudimo ir ramiai. Pagalbą išrankiam valgytojui geriausia pradėti nuo pakeisto požiūrio iš “Kaip priversti vaiką valgyti?” į “Kaip galiu padėti savo vaikui su maistu?”.

Daugelis susirūpinusių tėvų nevalgiukus bando skatini tokiomis frazėmis kaip “Dar vieną kąsnį už mane” arba apdovanojimais, pavyzdžiui, “Jei suvalgysi daugiau daržovių, gausi ledų”. Tačiau tiesa yra ta, kad spaudžiant mažamečius valgyti tuomet, kai šie atsisako, situacija gali dar labiau pablogėti. Taigi, valgio metu svarbu vaikams pasiūlyti sveiką maistą, atitinkantį jų pageidavimus. Štai keletas pavyzdžių:

  • Vaikui, kuris lėkštėje pasirenka suvalgyti tik baltos ar smėlio spalvos maistą: pasiūlykite atitinkamos spalvos, maistingomis medžiagomis praturtintą maistą, pavyzdžiui., obuolius be luobelės, virtų kiaušinių baltymus, saliero šaknį, baltą pilno grūdo duoną, žiedinį kopūstą, ryžius ir t.t.
  • Vaikui, noriai valgančiam tik traškios konsistencijos maistą: tokie vaikai dažniausiai yra ištikimi bulvių traškučių gerbėjai. Tačiau turėkite kantrybės ir į mitybos racioną įtraukite maistingus pasirinkimus: šviežius, saldžius žirnius, keptą bolivinę balandą, liofilizuotas daržoves / vaisius, anakardžių puseles (atminkite, jog pilnas riešutas kelia didelį pavojų vaikui užspringti).
  • Vaikui, kuris kategoriškai atsisako išbandyti naujus produktus: kad pažintis būtų įdomi ir mažiau slegianti, pradėkite nuo nedidelių kiekių lėkštėje. Stenkitės visada prie naujų maisto produktų įtraukti mėgstamus ingredientus. Taip pat rekomenduojama valgymą pradėti kokiu nors linksmu žaidimu kartu su vaiku, pavyzdžiui, kova šparaginių pupelių kardais, sugalvoti juokingus veidus daržovėms ir t.t.
  • Vaikui, kuris negali pakęsti minkštos, švelnios tekstūros: pasiūlykite traškių vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, įvairiomis formomis pjaustytų agurkų, cukinijų, kriaušių. Pasvarstykite, apie šaldytus persikų griežinėlius ar mėlynes, kurių tekstūra pakis dėl temperatūros pokyčių. Į trintų vaisių kokteilius įpilkite jogurto ar įberkite varškės. Išbandykite karšto oro gruzdintuvėje apdorotus tofu sūrio kubelius.
  • Vaikui, kuris nesidomi daržovėmis: gera pradžia į racioną įtraukti daržoves ypatingais atvejais, pavyzdžiui, per šeimos pikniką parke. Įtraukus daržoves specialiomis progomis, vyks daugiau atsitiktinių tyrinėjimų, padidinančių vaiko susidomėjimą tuo, ko jis įprastai atsisakytų prie pietų stalo.

Svarbu atminti, kad vaikai dažnai nori to, ką valgo tėvai. Būkite pavyzdžiu savo mažiesiems, valgydami subalansuotą ir įvairų maistą.

3. Patiekite dekonstruotus patiekalus

Patiekite dekonstruotus patiekalus
Patiekite dekonstruotus patiekalus

Išrankūs valgytojai dažnai atsisako sumaišyto maisto, kaip pavyzdžiui troškiniai. Dekonstruotas maisto patiekimas reiškia tai, jog visi pagrindiniai maisto komponentai yra patiekiami atskirai.

Takos, skrudintos bulvytės, salotos ir “pasigamink pats” dubenėliai - dekonstruotų patiekalų pavyzdžiai. Taigi vaikas pats gali nuspręsti ir pasirinkti, kokių ingredientų nori savo gaminamam patiekalui.

4. Venkite gaminti atskirus patiekalus išrankiam valgytojui

Venkite gaminti atskirus patiekalus išrankiam valgytojui
Venkite gaminti atskirus patiekalus išrankiam valgytojui

Artėjant vakarienės laikui, kiekvienai mamai, auginančiai nevalgiuką, kyla pagunda paruošti šeimai ir papildomą specialų patiekalą išrankiam valgytojui, kuris pamalonintų mažylį.

Tačiau nepasiduokite tam. Kai vaikas supranta, kad turi galimybę lengvai atsisakyti maisto, nes vistiek gaus tai, ko geidžia, jam kur kas sunkiau valgyti maistą, kuriuo mėgaujasi likę šeimos nariai. Tai dar labiau sustiprina įnoringus mitybos įpročius.

5. Suteikite patiekalams naujų skonių

Suteikite patiekalams naujų skonių
Suteikite patiekalams naujų skonių

Vaikai, jautrūs tam tikriems pojūčiams, pavyzdžiui karčiam maistui, gali sėkmingai pamėgti karčius ingredientus, jei šie yra šiek tiek pagardinti.

Tikėtina, kad vaikas gerokai labiau pamėgs daržoves, jei šios bus derinamos su papildomais skoniais, kaip maltas imbieras, mažai druskos turintis sojos padažas, džiovinti krapai ar bazilikas. 

Įtraukite vaiką į maisto gamybos ar daržovių paruošimo procesą, gardinkite juos papildomais priedais, prieskoniais ir leiskite žaidimo principu išbandyti naujus skonius.

6. Pabaiga

Pabaiga
Išrankus valgymas yra dažna problema.

Išrankus valgymas yra dažna problema. Tai stebima ne tik vaikų tarpe, tačiau kai kuriuos žmones lyfi ištisą gyvenimą. Pagrindinė su tuo susijusi problema yra ta, kad organizmas kenčia nuo nepilnavertiškos mitybos, būtinųjų maistinių medžiagų trūkumas sąlygoja prastesnę sveikatą, lėtesnį vystymąsi.

Įnoringo valgymo problemų sprendimas nėra lengvas ir paprastas. Jis reikalauja daug kantrybės bei kūrybiškumo. Tėvams svarbu gebėti sukurti teigiamą aplinką šeimoje, kuri skatintų tokį vaiką valgyti be streso ir prievartos.

Gera pradžia pilnaverčio raciono link gali tapti siūlomas sveikas maistas, atitinkantis mažamečio pageidavimus, bei valgio gamyba kartu. Atminkite, jog tėvai daro didžiulę įtaką savo vaikams, taigi turėtų tapti sveikos mitybos elgesio pavyzdžiu.