Sirtuinai: kas tai yra ir kaip jie atsiranda?
Remiantis tyrimais, sirtuinai atitolina senėjimo procesą ir padeda sumažinti kūno riebalus. Todėl nenuostabu, kad vadinamoji Stirtfood dieta vis labiau įsitvirtina. Kas yra sirtuinai ir kaip juos suaktyvinti?
Kas yra sirtuinai?
Sirtuinai yra fermentiniai baltymai, esantys visuose gyvuose organizmuose. Didelis jų kiekis žmogaus organizme gali sulėtinti senėjimo procesus ir ląstelių mirtį, apsaugo nuo uždegimo ir reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, padėdamas sumažinti kūno riebalus. Jie taip pat teigiamai veikia organizmo imunitetą ir padeda įveikti stresą. Sirtuinų poveikio tyrimai buvo atliekami nuo devintojo dešimtmečio, kai 1984 metais mielėse buvo aptikta pirmoji šio baltymo rūšis. Per kitus dešimtmečius buvo nustatytas ryšys tarp sirtuinų kiekio organizme ir dietos. Jų kiekis padidėja, kai suvartotų patiekalų kaloringumas sumažėja perpus – mes kalbame apie dietą, kurios pagrindą sudaro augaliniai ingredientai, turintys polifenolių.
Kaip veikia sirtuinai ir kaip jie veikia mūsų genus?
Plačiai pripažįstama, kad genai daugiausiai lemia kūno sveikatą ir funkcionavimą. Būtent jie dažniausiai kalti dėl specifinių ligų atsiradimo. Tuo tarpu žmogaus genams didelę įtaką daro aplinka, o tai gali sukelti vieno iš jų aktyvinimą arba ramybę. Epigenetika nagrinėja aplinkos įtaką genų ekspresijai. Šios mokslo srities dėka mes žinome, kad tai, kad genus sieja su kūno būkle, yra dieta, stresas, vanduo, oras, bet kokia tarša ir fizinis aktyvumas arba jo trūkumas.
Šių elementų poveikį galima lengvai pademonstruoti paprastu pavyzdžiu. Tarkime, kažkas turi genetinė polinkį į aukštą kraujospūdį ar diabetą. Jei šis asmuo daugiausiai valgo labai perdirbtus maisto produktus, be to, nėra aktyvus, yra didelė tikimybė, kad bus suaktyvintas genas, atsakingas už šių ligų atsiradimą. Tačiau jei reguliariai sportuojate ir valgote daug daržovių bei natūralaus, neperdirbto maisto, jūsų šansai susirgti gerokai sumažės.
Kokį vaidmenį tame atlieka sirtuinai? Sirtuinų baltymai yra pasiuntinio tipo, kurie aktyvuoja (arba ne) kitus su DNR susijusius baltymus, reaguodami į informaciją, gaunamą iš aplinkos. Kuo daugiau sirtuinų organizme, tuo geriau jis veikia ir sumažėja rizika susirgti tam tikromis ligomis. Be to, epigenetikos dėka mes žinome, kad genų raiškos procesas vyksta kiekviename žmogaus gyvenimo etape. Nepaisant amžiaus, tinkama mityba, mankšta ir streso valdymas gali paveikti genus ir kai kurie genai gali būti aktyvuoti arba neaktyvūs,
Kaip tinkamai suaktyvinti sirtuinus?
Pirmasis būdas suaktyvinti sirtuinus organizme yra laikinai net perpus sumažinti patiekalų kalorijų kiekį. 1930-ųjų Kornelio universiteto mokslininkai nustatė gyvenimo trukmės ir suvartotų kalorijų santykį. Tyrimai rodo, kad trumpalaikis jų kiekio sumažinimas skatina kūną atsinaujinti. Vienas iš procesus palaikančių elementų yra sirtuinų baltymų aktyvavimas.
Kaip tai padaryti? Sirtuinus stimuliuoja fermentai, kurie paprastai yra atsakingi už gliukozės apykaitą. Kai sumažiname suvartojamų angliavandenių kiekį, gliukozės kiekis stipriai sumažėja. Dėl to, vietoj gliukozės apykaitos, aukščiau paminėti fermentai gali pasirūpinti sirtuinų aktyvavimu.
Antras būdas yra į savo mitybą įtraukti produktus, kuriuose yra polifenolių. Šis pavadinimas yra naudojamas apibūdinti labai didelę biocheminių junginių grupę, esančią augaliniame maiste ir turinčią teigiamą poveikį organizmui. Pavyzdžiui, poifenolių yra aitriosiose paprikose, grikiuose, kaparėliuose, salieruose su lapais, kakavoje, kavoje, pirmo spaudimo aliejuje, žaliojoje arbatoje, lapiniuose kopūstuose, gelsvėse, „Medjool” datulėse, petražolėse, salotinėse trūkažolėse, raudonajame vyne, gražgarstėse, sojoje, braškėse, ciberžolėse, graikiniuose riešutuose.